“aš esu kelias tiesa ir gyvenimas
tu esi kelias tiesa ir gyvenimas
Jis/Ji yra kelias tiesa ir gyvenimas
mes esame kelias tiesa ir gyvenimas
jūs esate kelias tiesa ir gyvenimas
jie, jos irgi yra kelias tiesa ir gyvenimas”
Avinėlio Mantra, Vytautas V. Landsbergis
Štai mes ir sugrįžome, pailsėję, prisikvėpavę vasaros kvapų, prisigėrę ryškių spalvų, prisiplaukioję ir prisižaidę vandenyse. Labai tikiuosi, kad ir Jūs jaučiatės panašiai. Juk pati Žemė vasaros metu “pereina” į iškvėpimą, atiduodama mums visą, ką ji turi. Augalai, medžiai, gėlės auga, skleidžiasi, plečiasi per daug nesusimąstydami kodėl. Tiesiog atsiduoda tai tėkmei… Mes, būdami gamtos dalis, tikriausiai patirtumėm tą patį jei sugebėtumėm nors trumpam ”išjungti” savo protą, kuris be perstojo kažką analizuoja, kažką smerkia, kažkam priešinasi…
Ir vis dėl to, ši vasara man buvo išskirtinė. Tai buvo tarsi kelionė į vaikystę. Pirmą kartą po daugelio metų aš pilnai mėgavausi visais vasaros malonumais: nerūpestingomis maudynėmis, kai stačia galva šokinėji nuo lieptelio, nebijodama atrodyti kvailai, kai nardai upėje ar ežere, nebijodama sušlapti plaukų ir nubėgušio tušo; kai lenktyniaudama dviračiu, atsistoji ant pedalų ir šauki “Ohoho” nekreipdama dėmesio į persikreipusius praeivius; kai uostai šieną ir priešais akis iškyla seniai išdilę vaikystės prisiminimai; kai žiūri į debesis, gulėdama ant nugaros ežero paviršiuje, girdėdama tik savo pačios širdies plakimą ir staiga pamiršti kur randiesi ir ką čia veiki…
Vasara baigiasi. Vakar važiuodama dviračiu, pastebėjau kiek daug sudžiuvusių lapų jau šoka savo rudeninį šokį. Žemė ruošiasi įkvėpimui. Sugrįžimui į save. Taip ir mes, su visa ta nuostabia šviesa ir šiluma, po truputį pradedame kelionę vidun. Smagios kelionės!
Nuoširdžiai Jūsų, Sigita